Mskibu-değirmen

27/02/2005 09:09

(çeviri)

Orjinal Dildeki Metin

MSKİBU
Mskibu na k’idup’t’a, illa ğali t’asinon. Ğaliş kinais kidaginon. Ğalis kinais ok’idu k’ai varenna, xendek’iten muqonopan k’ai yeişa do ek k’idupan mskibu.
3’k’ai xendek’işen mulun do mançxaşa nulun. Mançxaşen nulun ğurnişa. Ğurnis uğun sp’ina. 3’k’ai na omç’ipanaps do geçaps çakis. Sp’ina ikipan ncaşen. Gamaxut’onupan burgiten do ark’ele 3’k’ai namulun yeik’ele, m3ika mopartanei uğun do ena gamulun yeik’ele mç’ipe uğun. Xonistei ren. Çakis msvaepe en çanei, sp’inaşen nagamaxtas 3’k’ai nat’en msvas do oburbalaps, oktaps çaki. Çaki gedgin çeliğis. Çeliğiş jin ikten. Çeliği, gürcice ptvkatna u3’umelan poladis. Ordo varişien k’apet’i ren.
Çakiş ncas guşuz’in lapia. Lapias tis moçans akvi. Akvis gedgin jini kva do oktaps. Akvi jur tulli en. Ar yen ki, jur köşe uğun, arçkva yen ki, otxo köşe uğun. Sum na uğun var en, man varmiz’iun. Rahmetli p’ap’ulik naç’k’adup’t’u akvepe miçkin. Jur köşeli do otxo köşeli. Akvi k’apet’i t’asinonki, kva oktas. kvak var ocginas. Amuşeni ya çeliğişi ikipan ya k’ap’eti demiişi.
Tudeni kva duşemes k’ap’et’işa okaçun ki, varink’anasinon. Kvas uğun xut’ula Amus u3’umelan gui. Lapiaşi mçxanapa guişi oxagüa xoş var iqven. Gui dido iqven. Amuşeni kvaş guis m3’k’ilepe guçanapan k’ap’et’işiki lauzt’i vargamalas do tude ğalişa vardilibğas. M3’k’ili lapiak naşias do dimbolanas, tekrak’ati goşoçanapan.
Ar koçik mskibus lauzt’i kogüdu, kogö3’ipxu. Ekule kvaş kenais kelaxedu do kodinciru do mjoras it’ibins. Megerem kvaş gui gamalapei t’een do lauzt’i ğalis dilibğen do ğalik nimes. Mitxanik, k’oçi t’ui, oxorca t’ui, u3’umers ki:
-Mu ikip ya sin ya? Lauzt’i guişen dilibğen do sin ak mot elaxe? Şkule;
-Man çkimi borci dop’i, kogeudvi do a3’i mskibuş boci ren ki, mkvas ya?
Kvaş jin, darabak’ele, modini ren. Modiniti xonistei ren, hama margvali var en, otxo köşeli ren. Emuşi ok’açxeni semti darabas okaçun. 3’oxleni semti darabaşen darabaşa gondvei ncas noç’k’adun. Modinis imt’ren jur puti, sum puti, xut puti, vit puti. Mskibuş Oğagüa en. ǒita mskibus 3’i’t’a modini aqven, didis didi.
Modinis e3’ak’ieli en k’ayik’i. K’ayik’i mançxaşi mengapua en hama geide motvalei en. Lazut’i na var dibğasşeni. Modinişen lazut’i k’ayik’is dilibğen, k’aik’işen kvas guis dilibğen. Mem3’qvei jur-sum tane.
K’ayik’işi 3’oxleni semtis jur ucisti tok’i en gedvalei do tok’işi orta yeis majua tok’i en gedvalei. Aya tok’işi majua uci jin na gonz’in ncas (Modini na okaçaps ncas) jur k’afi meç’k’adei en do ek gok’iapan do ucis monk’a kva go3’ok’idapan ki varnaskuas. Aya tok’i me3İpxuşeni ren. Mçxu mkii ginonna k’ayik’i gönçap do lauzt’i dido dilibğen. Mç’ipe ginonna yonç’ap do ç’it’a dilibğen, mç’ipe mkii mkups.
K’ayik’is eşat’uxnei uğun do ek doloz’in bigaş ar uci. Majua uci duşumeşi darabaşi eşaç’k’ielis doloz’in. Aya bigas dolok’idei en orak’aloni. Orak’alonişi majua uci jini kvas gez’in. Kva na ikten, orak’aloni o3xont’inaps. Orakalonikti k’ayik’i onk’anaps edo modinişen na moxtas k’ayik’işa lauzt’i kvaş guis dilibğen do imkven.
Kvaşi 3’oxleni semtis tude xaro en, mkii na dilibğen yei. Kvak na mkii dobğas, gokosupan okosaleten do ar yeis ok’opğapan xaos. Xaoşen lapiaten k’alatis iqveni, ç’uvalis iqveni dolobğapan. K’alat’i şupan mt’k’e3iten, k’alati şupan msiciten. Msiciten na şvan k’alatis u3’umelan omkiale. Edo nt’k’abei şupan ki, mkii vardibğen. ǒualis tis goudgipt k’erke’li do mkii raxati dolovobğapt.
Mkii jur tulli en. Guişi mkii u3’umelan do galeni mkii u3’umelan. Guişi mkii mç’ipe en, çorçi en do kvaş yanis melaps. Kvak mendra varuçumes. Momçxua mkii kvaşen mendra dibğen. Masuma, ker3ela. Lauzt’is xoş ker3ele uğun. İa daa mendra dibğen. Sum k’ati dobğaps guiş mkii, orta mkii do ker3ela.
Lazut’işi mç’ipepe mkii kvaş ixik yomğiaps (kva xoş ikten, muç’o ixi uğun) do k’idapes, darabapes nak’iden. Emus u3’umelan k’idaş mkii.
A3’i ginonna mçxu omkvapi, ginonna mç’ipe omkvapi. Amuşeni kvaş duşumeşi yandan mskibus uğun yedaz’ale. Yedaz’aleşi tudeni uci çaki na gedgin ncaşi ucis meç’k’adei en. Yedaz’aleşi jini ucis salistei t’ak’o mişuz’in do t’ak’o nonç’aşi, kva yinç’en, gamonç’aşi ginç’en. Mçxu mkii gint’aşi meşonç’ap, mç’ipe gint’aşk’ule gamonç’ap. Burğuli gintaşi daa yonç’ap.
Yedaz’ale xvala mç’ipe do mçxu mkiişeni va en. K’artonis xomula (Gamaxominei) lauzt’i variqven. Bazi kere şu lauzt’i yenna guis gvak’ien do kva k’ai vaoiktaps, varamkven. Am vaktis yedaz’ale e3’ozdipan, yudaz’upan. Kva zoi ikten do guis na gok’irs ia kagamaxi3kups. Kvas gui gamuxi3kupan. (Muç’o kagamaxiskuya, eti zop’onan. )
Mskibu dido vakitis na iktas kva dişiaşi, am oras jini kva do3’k’ipan do juisti (Jur kvasti) T’aryaği (T’araği) meçapan, z’angupan, k’ibii uxonupan. T’aryaği çeliğişi ikipan. Ar uci m3’ik’ili iqven, majua uci parto. Juiti mç’k’iups. Kvaşi guik’ala m3’k’iliten z’angupan, Kavşi kenaepes partoten z’angupan.
Mançxas uğun O3xoci. Bu3xiti u3’umelan, o3xociti u3’umelan. O3xocistei aşo svaeli en bigape yada demiepe. Ğalik namuğas but’k’a, noxap’ule sp’inas vananz’gipasşeni uxonupan bu3xi, o3xoci ğurnisti uxonupan. Yen mskibu ki, ar o3xoci uğun xvala mançxas. O3xoci jur nauxona emuşeni k’ai enna teği o3xocişen imt’una majua o3xocik ç’opas. But’k’a iqveni, noxap’ule iqveni, biga iqveni, mutxani namulas ğalik.
O3xocik’ala mançxaşi ekole-akole noç’k’adapen jur k’it’iş map’ecani (Partana) biga. Amus u3’umelan golak’vatoni. Mskibu dodginu gint’aşk’ule golank’vatonis goşoçanap lapia do 3’k’ai çkva ğurnişa varulun. Yandan diben.
Omkuşi na diçodas, kva boşi variktasyaşi, ğurnis sp’inak’ala uxonupan gek’vatale. K’ap’et’i pi3aişi do uci meç’k’idei en çakiş yandan do3igei ncas. Ar k’afiten yen meç’k’adeiki, iktas. Majua uci sp’inak’ala jur do3igei ncas ortas goşaz’in. Pi3aişi aya ucis mek’ieli en teli. Aya telişi majua uci mek’ieli en modinişi mengapua ç’it’a otxo köşeli xonis. Aya xoni duludgipan modinis. Modinis lauzt’i naiçodas, em vaxtis ia ç’it’a xoni keşastun. Emuşeniki gek’vatele monk’a en do monk’anoba muşik gelo3’inaps doskdinei lauzt’i, kaginç’en sp’inak’ala 3’k’ai kaguluk’vateps. Mskibu kododgitun. Boşi vaikten do kva vat’uxun.
Yazan: Avantandil Abulaz’e-Sarpi-1984
Lazcaya çeviren: Yılmaz Avcı-Hopa-2005

En Çok Okunan Deneme Kültür Sanat Yazıları
 » Lazca Hayvan İsimleri...
 » Lazca Meyve Ve Sebzeler...
 » Zengini Turkişi Astronoti İgo...
 » Mskibu-değirmen...

En Çok Yorumlanan Deneme Kültür Sanat Yazıları